Iš paskaitų apie priklausomybes.
(Neredaguota)
II dalis.
Svarstant galimybes padėti sau ar artimiesiems , įtarus priklausomybės alkoholiui ligą, dažnai pajuntama baimė, kylanti iš nežinojimo ir manymo, kad tai gėda, negražu prieš artimuosius, aplinką, dabo kolegas ir pan. Požiūris į priklausomybę kaip į stigmą labai dažnai atgrąso nuo ankstyvo kreipimosi patarimui ar pagalbai gauti. Visai užmirštama, kad tai liga, kaip ir bet kuri kita, kurią reikia deramai gydyti ir gauti rezultatus.
Pažvelgus į priklausomybę kaip į ligą, tampa aišku, kad kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo geresnis bus rezultatas- kaip kiekvienos ligos atveju. Žiūrėdamas į ligonį, tu žinai, kaip su juo elgtis, supranti kad negali jo barti ar smerkti už tai kad jis susirgo, bet gali ir net privalai jam padėti.
Čia , žinoma, kalbame apie ligonį kuriam jau nustatyta priklausomybė, kuris jau peržengęs tą lemtingą ribą, ir kuriam auklėjimais, gąsdinimais ar psichologiniu spaudimu nebepadėsi. Taigi labai svarbu, kad su specialisto pagalba būtų nustatyta, ar ta riba jau peržengta, ar dar ne. Jei ne- tikrai nereikia gydymo!!! Gal žmogus dar ne priklaomas alkoholikas, o tik girtuoklis, nesaikingai įjunkęs į gėrimą, ir jam reikia tam tikrų emocinių-motyvacinių priemonių, kad jis pradėtų savo gėrimą riboti, keistų blogus įpročius. Ir tik nustačius, kad priklausomybės riba jau peržengta, imame žiūrėti į žmogų kaip į ligonį ir imamės priemonių jam gydyti.
Paparastai kreipiamasi į gydytojus, ir gydymas dažniausiai prasideda nuo įvairių medikamentinių schemų. Gydytojai taip pat būtini, kai reikia pagalbos esant traumoms, psichozėms, kitoms ūmioms būklėms. Medicininis gydymas skiriamas ir norint atstatyti pakenktų ir nusilpusių organų veiklą po ilgesnio gėrimo periodo. Deja, maždaug čia medikų galimybės ir baigiasi.
Toliau diskusija prasidda apie tai, ar priklausomybės ligą galima aplamai išgydyti. Vyrauja nuomonė, kad priklausomybės liga yra neišgydoma, tik galima pasiekti ilgalaikę jos remisiją, t.y. gyventi be alkoholio. Mano asmeninė ilgametė patirtis sako, kad laikytis šios nuostatos yra gerai, nes kol kas nėra jokių mokslinių duomenų , kad priklausomybę galima išgydyti. Turbūt tiksliausiai būtų pasakyti, kad “šiuo metu manoma, kad nėra būdų kaip išgydyti priklausomybės ligą”. Tačiau pagydyti sergančią asmenybę, įgalinti ją grįžti į gyvenimą, šeimą, darbą, visuomenę- galima. Tam ir skiriami sekantys po medicininio gydymo etapai- psichoterapinės programos, reabilitacijos, ir būtinai- ilgalaikis palaikomasisi gydymas savitarpio pagalbos ar palaikymo grupėse, su konsultantais ar pan.
Tik visas kompleksinis priemonių įvykdymas, suvokiamas ir vadinamas “Priklausomybių gydymo programa”, duoda rezultą. O rezultatas- tai ne negeriantis žmogus. Tai laisva nuo priklausomybės asmenybė, galinti gyventi pilnavertį gyvenimą.
Parašykite komentarą