SUNKI METŲ PABAIGA…

Prasidėjo Adventas. Turėtų būti ramybės, susikaupimo, maldos metas. Bet prieš kelis dešimtmečius man tai buvo – sunkiausias emociškai metų laikas. Tai dienos, kupinos skubėjimo, masinės agresyvios reklamos, pirkimo karštinės, finansinės įtampos ir begalinių susitikimų, tuščių sveikinimų, formalių vakarėlių, labdaros koncertų. Kaip suspėti viską supirkti, už ką, po kiek , kaip nepražiopsoti nuolaidų , kaip neapsikiaulinti nupirkus neteisingą ar per mažą dovaną, prastą vyną.

Įtampai didėjant, žinoma kad ją tekdavo raminti patikrintu būdu – ir su draugais, ir vienam, ir namo parėjus paslėpto konjako dar susiradus. Vis daugiau ir daugiau. Įtampa kyla, Kalėdos artėja, raminimo priemonės stiprėja. Pagaliau- laisvadienis, Kalėdos jau ryt, dovanos supirktos ir paslėptos, galiu atsipalaiduoti. Ir atsipalaiduoju su taure tauraus gėrimo, viena, kita….

Kai prabundu, pasirodo, kad jau beveik Trys Karaliai. Aplink tylu ir tamsu. Einu ieškoti paslėptų dovanų ir nesuprantu- kodėl kaip toj dainoj- „Naujieji metai praėjo net neatėję…”