Pirmiausia, malda nori nenori po truputį mus moko sukoncentruoti dėmesį. Jei aš turiu kažkokią bėdą, kažkokią problemą ir pradedu melstis, ta problema tarsi lieka nuošaly. Mano mintys tuo metu nuo jos atitraukiamos ir sukoncentruojamos į maldą. Tai pirmasis dalykas. Vadinasi, malda padeda žmogui susikaupti, susikoncentruoti, problemą paliekant tolėliau. O kai tu susikoncentruoji toliau nuo problemos, gali mąstyti, kaip tą problemą spręsti. Nesinervinti dėl to, kad nežinai, kaip čia ją išspręsti ir dėl to pulti gerti. Kitaip sakant, malda yra įrankis, kurį aš galiu panaudoti susikaupimui, emocijų nuraminimui ir pasižiūrėjimui į problemą iš šalies. Tai yra vienas maldos aspektas.
Antrasis maldos aspektas yra būtent šis – raminantis. Galima net pavadinti – hipnotizuojantis. Egzistuoja gražių pavyzdžių iš religijų. Katalikų religijoje tai yra rožančius. Kalbamas rožančius, daug kartų kartojami tie patys žodžiai. Turime ir krišnaistų pavyzdį:. labai trumpa maldelė – Hare Krišna, Krišna hare. Visą laiką sukasi tas pats. Arabai irgi turi kažką panašaus. Tai dalykas, kuris tave tarsi užhipnotizuoja, “nukarpo”, atmeta visas chaotines mintis, šitaip nuraminta smegenų veikla pradeda “suktis” tvarkingai. Aš nemoku žodžiais pasakyti, bet tikiuosi, kad jūs suprantate. Tai štai kokie yra maldos aspektai.
