Šiandieną mes kalbėsime apie tai , kaip tą vieną dieną išgyventi. Mes visi esame labai skirtingi: storas, plonas, plikas, žilas, aukštas , žemas , turtingas, neturtėlis, mokytas , nemokytas , kokių tik norite. Ir nėra jokio bendro recepto, kaip elgtis, nes kiekvieno mūsų gyvenimas skirtingas. Turime skirtingus darbus, skirtingus kaimynus , skirtingas šeimas , skirtingus pomėgius , visi mes esame skirtingi . Vadinasi , jokio konkretaus recepto jūs iš manęs nesitikėkite , aš jums nepasakysiu, kaip reikia kiekvienam gyventi. Tačiau mes turime vieną bendrą dalyką , kuris mus jungia ,- tai mūsų liga , alkoholizmas. Ir aš jums galiu nusakyti tik principus, kaip ta diena turėtų būti pragyventa, kokių principų, bendrų visiems alkoholikams, reikia laikytis. Nepriklausomai nuo to , ką tu veiki , ką tu dirbi , su kuo gyveni.
Taigi šiandien mes šnekėsime apie tuos pagrindinius principus, apie tuos rėmus, kuriuos jūs užpildote savo turiniu , savo gyvenimu , savo darbais.
Pirmasis principas – „Pradžia ir pabaiga“ . Kiekviena diena turi įgauti konkrečią pradžią ir konkrečią pabaigą . Tikriausiai ir jūs pamenate tokius epizodus iš savo buvusio gyvenimo, kai nesusigaudydavai- diena ar naktis, ta savaitė ar jau kita, o jeigu dar žiema būdavo, – tos dienos tokios trumpos, – ketvirta valanda, tamsu – ir tu nežinai rytas ar popietė…Nemalonu prisiminti. Tai štai , mes turime turėti labai konkrečią dienos pradžią ir pabaigą . Kodėl ta pradžia mums reikalinga ? Pradžia reikalinga tam , kad aš labai aiškiai užfiksuočiau ir sakyčiau : “ Štai , šiandien aš pradedu naują dieną , bet aš esu alkoholikas , todėl mano diena turi praeiti pagal šitą programą .” Programa reikalinga tam, kad aš pradėdamas kiekvieną dieną prisiminčiau , kas aš toks esu . Vienas iš principų , kurie išvardinti toje baltojoje knygoje, yra : “ Prisimink apie savo ligą “. Kasdien. Vadinasi, iš ryto aš atsikeliu ir privalau tai prisiminti. Kaip jūs tą padarysite, kiekvienas renkasi įvairiai. Kai kas, pavyzdžiui , iš ryto geria kavą , rūko cigaretę , kartais paskaito kasdienius apmąstymus , pasimeldžia ir to pakanka . Kiti paklauso laidelę per radiją , kiti tiesiog skusdamiesi prieš veidrodį savęs paklausia : ”Tai kaip tu ten , vis dar alkoholikas? Alkoholikas? Na, tai gerai .” Nesvarbu, kaip. Svarbu , kad šitą prisiminčiau. Tam tikslui skirta ir suvenyrų , ir atributikos , ir lipdukų su ramybės malda ar su kokia kita maldele. Svarbu, kad ryte gerdamas kavą aš ir pamatyčiau, ir prisiminčiau. Tai būtina, šito aš negaliu pamiršti. Kai aš tai prisimenu iš ryto, toliau visą dieną jau planuoju veikiamas to prisiminimo. Neleidžiu sau jos planuoti taip, kaip anksčiau.
