Taip , aš “nenusiplaunu rankų” nuo praeities , aš jos neišmetu į šiukšlyną , nebėgu nuo jos , nesislepiu, tačiau kuriam laikui paprasčiausiai atidedu. Iš karto sieloje palengvėja. Tuo dalyku šiandien aš nesirūpinu, suprantate mane ? Žinau , kad reikės rūpintis , bet šiandien dar ne. Truputėlį lengviau. Štai taip mes po truputį susidorosime su praeitimi, nes puikiai suprantame, kad jos pakeisti negalime. Kaip yra su tuo keitimu? Jeigu mes galvosime, kad gyvenimas šia diena yra visiškas nesirūpinimas ateitimi, tai bus nesąmonė. Kuo aš skirčiausi nuo arklio ar nuo varlės , jeigu negalvočiau apie ateitį. Aišku, aš ir galvoju, ir planuoju, ir svajoju. Tai natūralu kiekvienam žmogui: man ir, manau, jums taip pat. Tačiau apie ateitį aš jau galvoju remdamasis tuo trečiuoju žingsniu. Ir visąlaik svajodamas apie ateitį , galvodamas, planuodamas , kur dirbsiu , kur važiuosiu , kokiu verslu užsiimsiu , kur atostogausiu, visuomet prisimenu, kad visa tai įmanoma su viena sąlyga, – jeigu tokia bus Dievo valia. Ir visiškai dėl to nesinervinu. Mes juk puikiai žinome iš savo praeities, kad suplanavus labai dažnai išeina visiškai kitaip. Ir nereikia toli planuoti , pakanka vieną ateinančią dieną, gal savaitę. Planuoji vienaip, išeina kitaip. Tas paskambino , tas numirė , netikėtos laidotuvės ir keičiasi visi dienos planai. Tokių dalykų apstu. Taigi mes iš tikrųjų nežinome , kokia bus ateitis, mes negalime jos planuoti. Kaip aš galiu planuoti, kaip aš galiu nervintis, jaudintis dėl to, ko aš nežinau? Aš puikiai suvokiu, kad nesijaudinti, nesikrimsti iš karto nepavyksta. Tiktai protu gali suvokti, kad tikra nesąmonė nervintis dėl to, bet vis tiek šito išvengti nepavyksta, ypač, kai galvoji: kaip čia bus grįžus, kaip čia reikės uždirbti pinigų, kaip tą skolą atiduoti. Nerviniesi žmogus. Tikrai žinau , kad pradedant šitą programą , visai nesijaudinti nepavyksta, bet bandyti reikia. Pabandykite suvokti, kad tikrai dėl to neverta jaudintis, nes nežinai, kas bus. Štai praūžė uraganas , Ignalinos elektrinė susprogo, gal meteoritas nukrito. Dėl nieko nereikia jaudintis, nes mes nežinome, kas bus rytoj. Egzistuoja tik ta diena , kuria mes galime rūpintis. Šiandien – čia – dabar .
