Įdomus sutvėrimas yra tas žmogus, o jo kai kurios ligos- visiškas nesusipratimas. Jei pradeda skaudėti gerklę- pradedu gerti vaistus. Jei skauda pilvą ar širdį- einu pas gydytojus pasitikrinti, pasitarti, kad liga neįsisenėtų. Bet jei blogai jaučiuosi po gėrimo, ir kuo toliau – vis blogiau, nedarau nieko. Pas nieką neklausiu, „viskas man gerai” ir „viską pats žinau”.
Kas kliudo man pasižiūrėti į savo problemą objektyviai? Pasirodo, paslaptis labai paprasta. Tai priklausomybės ligos simprtomas- savo ligos neigimas, jos nematymas. Juk jeigu pasitarčiau su konsultantu- ar man nuo to kas nors blogo nutiktų? O gal tik bijau, kad teks pripažinti nemalonią tiesą?
Daug apie tai rašoma, ir siūlome puikų straipsnį:
https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-tv/gydytojas-morozovas-apie-alkoholi-6-patogus-mitai-kuriais-nereiketu-vadovautis.d?id=84725963
