(iš paskaitų Minesotos programoje)
Dvylikos Žingsnių programoje yra paskutinieji trys žingsniai, kurie duoda mums gaires kaip gyventi šiandieną. Ankstesniajame pasakojime kalbėjome, kaip praktiškai planuoti savo dieną, savo darbus. Tai- dešimtojo žingsnio patarimai. Lieka dar du žingsniai – vienuoliktasis ir dvyliktasis – kurie suteikia mums gaires, kaip mes turėtume gyventi šiandieną-tą vieną dieną.
Vienuoliktasis žingsnis iš esmės labai paprastas. Jeigu jūs prie to dešimtojo žingsnio, prie tos visos dienos programos, prie visų savo darbų, veiklų, užsiėmimų po truputį visur pridėsite maldą, jau gyvensite pagal vienuoliktąjį žingsnį. Matote, malda ir meditacija stiprina sąlytį su Dievu. Būtent, stiprina, nesakome, kad įteigia tikėjimą. Paprasčiausiai stiprina, tiek, kiek šią dieną pavyksta, kiek aš šiandien suvokiu, kiek šiandien tikiu ta aukštesniąja jėga ar Dievu. Tačiau viskas prasideda nuo paprasto dalyko. Nuo paprasto kreipimosi į Dievą: ” Dieve, padėk man šiandien išgyventi sveikai ir blaiviai”, o vakare padėkoju. Tai štai jums vienuoliktasis žingsnis. Aš nekalbu apie meditaciją, šitą dalyką kiekvienas susirasite palaipsniui. Tačiau viską pradedame nuo maldos.
Kalbant apie vienuoliktąjį žingsnį, turime suvokti, kad šnekame apie aukštesnius dvasinius dalykus, apie kuriuos labai sunku šnekėti. Ir labai sunku šnekėti apie maldą. Pasaulyje daug agnostikų, daug žmonių, kurie neigia maldos prasmę. Sako, kam tai reikalinga? Bet taip dažniausiai sako tie, kurie nei karto nepabandė melstis. Tai tu pabandyk ir pasižiūrėsi, kas tai. Aš nekalbu apie maldos dvasinę prasmę. Nesugebėčiau šito išaiškinti. Kiekvienas turi pats pajusti, ką duoda prašymas Dievą suteikti stiprybės, blaivybės ar paparsčiausias padėkojimas Jam. Tačiau aš galiu apsakyti kitą dalyką – maldos medicininę-psichologinę prasmę. Nes malda natūraliai atlieka ir tam tikras fizines funkcijas.
